The Machine Started To Flow Into A Vein Vol. 5



Pagaliau aptikau internete, kaip tiksliai rašosi žodis, besisukęs galvoje pusę dienos. "Yuyurungul".  Australiškosios Yindini tautelės tarme tai reiškia garsą, kurį skleidžia gyvatė, šliauždama per žolę.  Sudėtinga kasdieniškomis sąvokomis paaiškinti ryšį su šiuo tekstu, tačiau šis atsirangė būtent tada, kada pagaliau apsispręsta brūkštelti apie ranginį. Haha – “ranginį”! Užskaitau šitą mistype.

Reiškias, The Machine Started To Flow Into A Vein Anykščiuose rengiamas jau penktą kartą.  Žinant aplinkybes, kontextą ir visas kitas realijas, reikia tik pagirti Moontrix organizaciją išlaikant tęstinumą.  Šis kartas žmonių atžvilgiu nebuvo pernelyg sėkmingas, tačiau norėčiau tikėti, jog tai nenutrauks gijos, nes…


… Nes jau tampa jaukia tradicija rudenį šiltai įsitaisyti Anykščių kultūros centro salėje ir prieblandoje pavirsti garsų (na, ir ne tik) absorbentu. Faktas, jog tai vyksta periferijoje, prideda savotiško paslaptingumo, kurį dar pagilina tokiu metų laiku lauke vyraujanti prieblanda.  Didžioji dalis pažįstamų veidų, dar smagiau, jog yra ir nepažįstamų.

LYS dažnai groja pirmas.  Tai kiek siejasi su kūrybine pozicija, tačiau aš manau, jog jis vertas groti tikrai ne pirmu. Kadangi, jei užeina šišas, pasirodo geriausiai koncerto vakarą. Taip ir šį kartą (čia atseit jau užbėgu visam tolimam textui už akių) . Norėčiau tikėti, jog LYS vėl kaip reikiant įsisuka. Prieš kurį laiką šis projektas siejosi su drėgme persisunkusiomis abrazyvaus rūko masėmis, dabar gi struktūra tapusi kiek įvairesnė. Tačiau esmė tame, jog šis įvairumas – neišblaškytas. Atskiros dalys sujungtos nutylėta vidine gija, kurios generuojamus jausmus aš pavadinčiau egzistenciniais. Taip, techniškai galima atsispirti nuo ambient / drone termino, tačiau įterpiamų frazių bei gan netikėtų pauzių poetika verčia tai vadinti tiesiog savu stiliumi.  Plaukiantys garsai išlieka, tačiau jais neužsižaidžiama, o lyriškesnės nuotaikos pertraukiamos netikėtumo traukuliais, kas labai pagilina jausminį šio LYS pasirodymo pradą. Asmeniškai geriausias vakaro suskambėjimas.



Šauni pertrauka, bazaras ir pasaulis.

THIGHPAUSANDRA’S KENNEL CLUB.  Čia dominuoja formos ir jų kitimai. Estetiškai šios muzikos impactą sau įvardyčiau kaip siūlymą mėgautis būtent šiais kismais. Struktūra - labiau stripped down (nu gal blet užtex jau čia angliškai varyt), garsynas – ganėtinai spalvotas.  Skambesį galima pabandyti įvardinti eksperimentine elektronik, kaip plačiai tai besusivoktų. Betgi pats garsas iššaukia asociacijas būtent su ta elektronika per se.  O eksperimentinė dėl to, jog  struktūros čia gana greitai kinta,  nevengdamos kontrastų, peršokdamas iš vienos plotmės į kitą ir taip toliau. Jei kam taip tinka, pavadinkime tai “kintamoji elektronika”.  Klausyti visai įdomu, vis dėlto alchemiją tegaliu nujausti tik procesuose, o ne turinyje. Toks pernelyg neišsišokantis, bet neprailgęs pasirodymas, kurį vertinti norisi mechaniškai dėl to, jog jis pats toks man ir pasirodė.




OBŠRR. Hm. Draugai yra draugai, bet sakyti reikia sakyti. Po ilgo laiko tarpo turbūt vienas mažiausiai  mane įkvėpusių projekto pasirodymų.  Labai gali būti, jog prie to prisidėjo faktas, kad šią programą esu girdėjęs jau ne kartą  ir ji yra skambėjusi geriau. Be to, vyravo ganėtinai sausas/plokščias garsas, palyginus su abiem prieš tai grojusiais projektais. Na, ir vokalo neišraiškingumas. Mano sąmonei trūko gilesnių bruožų, kuriuos pajusdavau kitu metu ir kitose vietose grojant Obšrr  - tuomet bosas būdavo tikresnis, klavišai - erdvesni o struktūra - gaivališkesnė. Aišku, nereikia pamiršti dar ir to, jog groti ritmiškesnę muziką sėdinčiai auditorijai yra taipogi tam tikras iššūkis. Žodžiu, manau, sekantis OBŠRR live bus įtaigesnis ir publikos akutės spoksos stovėdamos and kojyčių.



SKELDOS.  Garsas iškart praplatėja. Ilgesingos natos, tampančios projekto skiriamuoju bruožu,  užpildo salę ir antrąkart tą vakarą pasijuntu vėl maloniai grimztantis į muzikinį opiumą. Iš esmės Skeldos nesugroja kažko naujo – viskas, kaip aš daugmaž ir įpratęs girdėti. Konkretesnis vokalas prideda žodinės poezijos, armonikėlė tai papildo sąžininga melancholija.  Didesnių garsinių revoliucijų nepastebiu, bet tai, ką girdžiu, mane plukdo, ir tai man patinka. Vis miniu akvarelę ir ją minėsiu – Skeldų muzika yra lyg lėtai tekantis dažas mediniu paviršiumi. Mielai melancholiška, asmeniška, bet dėl viduje glūdinčių universalumų taipogi ir artima. Gamta.



THIGHPAULSANDRA. Vagi nagi. Vienas iš COIL, tai čia jau faktas sako kažką. Bet faktas ir lieka faktu, ne daugiau. Ant scenos visas ansamblis -  be pačio misterio dar du raudonom užuolaidom apsirėdę gitaristas ir bosistas (jei neklystu) ir būgnininkas.  Iš pradžių jausmas panašus, kaip ir per Thighpaulsandra’s Kernel Club. Akcentas – struktūra bei josios virsmai. Kurį laiką galima tai sekti ir bandyti sau iš to ištraukti kokį nors estetinį pasitenkinimą. Tačiau po nepilno pusvalandžio atleidžiu vidines vadžias ir atsisuku į klausimą – “ does it makes sense” ? (vėl jis angliškai pradeda).  Tie du gitaristai ant scenos atrodo kaip be vietos,  būgnininkas paima mikrofoną ir suokia, gabalai nueina į tuštokas improvizacijas. Galima bandyti spėti tai kaip idėją destruktūrizuoti grupės/atlikėjo sąvoką. Tačiau be to nieko daugiau neaptinku. Nejuntu – tarp manęs ir šitos muzikos kažkokia abuojo siena. Tikrai jau nežinau kada bebuvo taip, jog koncerto metu išeičiau iš salės. Ir dar – man atrodo, kad patyręs muzikantas turėtų jausti, kada yra gerai, o kada jau tiesiog per daug/per ilgai.  Dabar mąstau – būnant COIL 5 asmenų grupe, -  pentagrama, kaip sakė J.Balance -  tai veikė, o išardžius šią schemą į atskiras dalis, kai kurios jų, rodos, prarado galią…



Gaila tokia nata pabaigti koncerto aprašymą. Todėl siūlau dėmesį kreipti ir į teigiamus dalykus. Nesinorėtų, kad šis vienas prastesnių atvykusiųjų pasirodymų apspręstų tolimesnį MachineVein likimą. Kadangi važiavimas į Anykščius, kaip pradžioj ir sakiau, tampa jaukia “kriptotradicija”. Kitokybės pareiškimu kitokiame geografiniame taške, dėl ko prieš Moontrix kooperatyvą tik nukeliu skrybėlę (kurios neturiu, bet tai esmės nekeičia) ir linkiu.. sėkmės ateityje!


Vy vil myt agen?


Nuotraukos: FotoNuotekos